Tradicijos
Iš ko galima atpažinti du vingiečius? Jei tai vingietis ir vingietė, tai jie
susitikę be abejonės pasibučiuos, taip lyg pasakydami „labas“. Jei tai abu
vingiečiai, tai įmantriais rankų paspaudimais ir supliauškėjimu rankomis
išsiduoda, kad yra Vingio nariai. Be abejonės, tokie gestai būna sunkiausiai
įsisavinami naujųjų Vingio narių, kurie buvo priimti šokti bei groti. Ne
kiekviena naujokė mergina sutiks pasibučiuoti su vyresniu vingiečiu, o ir
vaikinams nedrąsu bučiuoti vyresnes vingietes. Visokiausių kuriozų nutinka, kai
reikia sveikintis vaikinams – net rankas galima išsisukti. Bet nieko, pripranta
ir naujokės merginos ir naujokai vyrai sveikintis vingietiškai.
Tiesa, naujus narius Vingis priima rugsėjo mėnesį. Kai tik pirmakursiai apsitrina universiteto auditorijose jie yra laukiami Vingio patalpose, kur juos dažniausiai pasitinka sunkiausias išbandymas – atranka. Informaciniai plakatai apraizgo visus VGTU fakultetus, pasiekia net AGA institutą. Tuomet nurodytomis dienomis ateina būsimi vingiečiai ir vadovams rodo, ką jie moka. Gaila, tačiau ne visi gali tapti vingiečiais, bet norinčių jais būti yra tikrai nemažai. Per pirmą pusę metų , po pirmųjų pasibuvimų su vyresniais vingiečiais, naujieji nariai apsisprendžia, ar jiems Vingis yra tinkamas kolektyvas, ar jiems patiko aplinka, ten esantys žmonės, tradicijos. Tikriausiai sunkiausia užduotis naujam vingiečiui yra suderinti du dalykus – universitetą bei repeticijų lankymą. Nors naujo vingiečio priesaikoje rašoma, kad „Jei mokslai trukdo Vingiui, mesk mokslus“, tačiau tai daugeliui nepadeda. Tikras vingietis privalo pasirinkti Vingį.
Daugiausiai vyresnieji apie naujokus sužino per susipažinimo vakarą.
Tai būna jaudulio pilnas vakaras naujiesiems Vingio nariams, tačiau jaudulys
dažniausiai dingsta vos tik įeini į patalpą, kurioje yra vyresni vingiečiai.
Visi pirmakursiai laukia atskirti nuo vyresnių ir po vieną yra kviečiami užeiti
į vyresniųjų ratą. Kiekvieno naujoko klausinėjami patys paprasčiausia dalykai –
taip susipažįstama su būsimais Vingio nariais iš arčiau. Tačiau skirtumas nuo
paprasto klausinėjimo yra tas, kad atsakius į kiekvieną klausimą naujoką lygi
nelaukti ženklai. O tuo metu, kai vienas žmogus yra klausinėjamas, pirmakursiai,
kurie dar nebuvo „senių“ rate, išgirdę keistus garsus iš klausinėjimo patalpos
svarsto, kas ten yra daroma. Galima net pagalvoti, kad ten kiekvienas pasakoja
anekdotus. Bet tokius juokingus, kad kuo puikiausiai juokas girdisi per duris.
Po susipažinimo, kaip ir kiekvieno renginio Vingyje, neapsieinama be šokių ir
alaus. O kas nenorės pašokdinti naujos vingietės?
Tikriausiai smagiausias laikas yra kai susirenkam visi peržiūrėti buvusios metų kelionės nuotraukų. Prisimenam visus buvusius atsitikimus, įvykius. Juokiamės iš šypseną veide keliančių nuotraukų. Nuotraukos žinoma iš pradžių yra atrenkamos, kad būtų ką prisiminti. Visi tuomet susirenka, užsiperka alaus, atsisėda prieš projektorių ir žiūri. Taip pat nuotraukos yra paruošiamos tam, kad būtų pateikiamos ataskaitinio renginio metu visiems vingiečiams.
Tikriausiai svarbiausias Vingio metų renginys yra ataskaitinis susirinkimas,
kuris vyksta metų gale. Tai teminis ataskaitų pateikimo, naujos valdžios rinkimo
bei planų aptarimo metas. Tema dažniausiai būna parenkama atsižvelgiant į metų
kelionės (Vingis kasmet važiuoja koncertuoti į svečią šalį) nutikimus,
prisiminimus, pastebėjimus. Gali tema būti žinoma net esant ilgam periodui iki
ataskaitinio, o jei ne, tai galvojama apie savaitę prieš jį. Ataskaitas parengia
prezidento (ar prezidentės) įgalioti asmenys, kurie praverčia visų metų VGTU
laikraščio „Inžinerija“, žurnalo „Gedimino universitetas“ numerius, taip pat
prisimena ir gražia forma perteikia Vingio metinę veiklos ataskaitą. Įdomiausia
ataskaitinio dalis yra nominacijų įteikimas. Kasmet prieš
renginį nominacijų
skyrimo komisija susėda ir aptaria visus vingiečius, apžvelgia jų darbus,
įsimintiniausius bruožus ir paskiria kokią nors nominaciją. Tuomet renginio metu
visi yra apdovanojami nominacijomis. Svarbiausias šio renginio akcentas –
prezidento rinkimai, kurie kasmet sukelia begalę diskusijų. Prezidentą (ar
prezidentę) gali siūlyti visų buvę vingiečiai (Vingis gyvuoja nuo 1963 metų), o
taip pat ir dabartiniai vingiečiai, išskyrus naujokus. Pasiūlyti kandidatai
pasisako – pritaria arba atmeta argumentuodami būti Vingio prezidentais arba ne.
Tuomet kandidatai yra paprašomi palikti salę ir laukia rezultatų už uždarų durų.
Balsuoti gali taip pat tik esami ir buvę vingiečiai, be naujokų, pakeldami ranką
už vieną ir kitą kandidatą. Jei balsų skaičius yra apylygis, daromas antrasis
balsavimo turas. Taip išrenkamas naujas prezidentas. Naujasis prezidentas išsako
savo mintis, gauna Vingio antspaudą, o taip pat pasveikinimus iš vadovų pusės.
Visa rinkimo procedūra baigiasi Vingio himno sudainavimu. Pasibaigus oficialiai
daliai, prasideda šokiai, vaišės ir dainos.
Kalbant apie vaišes, verta paminėti, kad tapo tradicija, kad vingietės atsineša keptos duonos, o vingiečiai alaus į kiekvieną vingio renginį. Alus – taurusis Vingio gėrimas, o jo vyrams per renginius reikia atsinešti tiek, kad užtektų ne tik tau, bet ir tavo draugui.
Tikriausiai seniausia tradicija Vingyje yra rengti kasmetinius ViNeVos
koncertus. Kas yra ViNeVa? 1981 metais kolektyvai Vingis, Neris ir Vaiva
pasirašė susitarimą rengti koncertus Vilniaus visuomenei vasario 16-osios proga.
Tai tapo gražia tradicija ir kasmet atsiranda vis daugiau kolektyvų, norinčių
dalyvauti šiame renginyje. Koncertas yra šokių pynė, kurioje vienas po kito šoka
atskiri kolektyvai taip sudarydami gražų reginį žiūrovams. Koncertas pritraukia
nemažai vilniečių, taip pat ir sostinės svečių.
Prisiminus naujokus Vingyje, galima pasakyti, kad didžiausias jų išbandymas
yra krikštynos, kurios vyksta pavasarį. Per jas kruopščiai yra išbandomas
kiekvienas naujai atėjęs narys. Daug kas priklauso nuo krikštytojų fantazijos,
tačiau pagrindiniai akcentai yra kliūčių ruožas, apsilankymas Vingio grožio
salone bei priesaika. Kliūčių ruožas kasmet būna vis kitoks, gi keičiasi laikai,
keičiasi ir reikalavimai Vingio nariui. Na, o Vingio grožio salonas yra tikrai
kitoks, nei visur. Vingio salone išskirtinai naudojamos tik natūralios
medžiagos, iš kurių galima išskirti miltus ir H2O bei begalę kitų. Salone taip
pat nemokamai atliekamas ūgio matavimas, kuris nėra toks jau įprastas, kaip
visose kitose vietose. Norint tapti tikru vingiečiu, reikia prisiekti laikytis
Vingio
taisyklių (kitaip dar vadinamų įsakymais). Priesaiką pakartoja kiekvienas
iš jau pakrikštytų narių. Pasibaigus visam krikštyto džiaugsmui, naujokui
leidžiama nusivalyti krikštynų metu susikaupusį grimą. Apsitvarkę, visi švarūs
nauji vingiečiai už visas krikštynų metu patirtas kančias ir už pasirengimą būti
garbingu Vingio nariu yra apdovanojami pažymėjimu – žvakių šviesoje pražengę pro
tautines juostas, pagerbia Vingio vėliavą ir palieka sruogelę plaukų. Galiausiai
naujieji tikrieji vingiečiai parodo savo meninį pasirodymą, kuris dažniausiai
yra teigiamai įvertinamas visų vyresnių vingiečių. Vakaras baigiasi linksmu
pasišokimu tol, kol turima sveikatos.
Laukiamiausias Vingio metų įvykis – poilsis Aukštadvaryje. Jau daugelį metų
iš eilės vingiečiai pirmąją rugpjūčio savaitę praleidžia VGTU sporto ir poilsio
bazėje, kuri yra labai netoli Aukštadvario miestelio, prie Skrebės ežero. Ten
susirenka visi vingiečiai smagiai praleisti laiko, pavakaroti, pailsėti bei...
pasiruošti metų kelionei į svečią šalį. Kasdien atsikėlę ankstyvą rytą
repetuojame. Po to visą dieną praleidžiame ką nors veikdami – maudomės,
deginamės, gaivinamės alumi, aplankome įžymias Aukštadvario regioninio parko
vietas. Tiesa, sunkiausia, kaip ir turėtų būti, yra pirmamečiams. Jie turi
kelias pareigas, kuriomis turi rūpintis, tačiau tai dažniausiai yra malonumas –
kiekvienas
vingietis tai yra patyręs. Na, o savaitgalis yra pats nerealiausias
viso Aukštadvario laikas, kai į poilsio bazę iš visų Lietuvos kraštų suguža
begalė visų laikų vingiečių (primenu, Vingis gyvuoja nuo 1962 metų). Jie
linksminasi kartu su jaunimu ir net nepasakytum, kad yra bent kiek vyresni (kai
kuriems per 40). Dabartiniai vingiečiai parodo „seniams“ savo programą, kurią
paruošė kelionei, seniai parodo savo. Po koncerto seka paskutinis Vingio naujokų
išbandymas – krikštynos Aukštadvaryje. Pastarosios skiriasi nuo krikštynų
Vingyje, nes jas rengia buvę vingiečiai. Aišku, visas savaitgalio džiaugsmas
baigiasi baliuku po atviru dangumi, šokiais iki ryto ir visais kitais
malonumais.
Po Aukštadvario dažniausiai turime šiek tiek laisvo laiko ir ruošiamės
išvykimui į užsienį. Metų kelionė dažniausiai būna rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo
pradžioje. Kelionės metu aplankoma kelis miestus, kurie būna pakeliui. Per
kelionę ansambliečiai labai susigyvena, pasidaro tarsi viena šeima. Iš kelionės
parsivežame begalę gerų emocijų, nuotraukų bei filmuotos medžiagos, kurią
panaudojame nuotraukų peržiūroje.
Vingis dalyvauja beveik visuose universiteto renginiuose – VGTU bendruomenės
dienoje rugsėjo pabaigoje, Sausio 13-osios minėjime Antakalnio kapinėse,
įvairiuose seminaruose, konferencijose. O taip pat dalyvauja jau kasmetiniu
tapusiu „Linksminkimos“ festivalyje, tarptautiniame studentų festivalyje
„Gaudeamus“, pasaulio lietuvių dainių ir šokių šventėje, kituose rengiamuose
koncertuose. Nevengiam sudalyvauti ir konkursuose, kuriuose išbandom savo jėgas
su kitais šalies (ar reginio) ansambliais.
Vingis – tai tiesiog gyvenimo būdas.
Viktoras Kriukovas